Mastabos Dvelksmas MC

1994, Dangus Productions  

 

1. Intro (Bedugnės Balsai)

2. Ozirio Adventas

3. Sidabrinis Šauksmas

4. Kraujo Jūra

5. Skausmingos Vizijos

6. Miške

7. Svaigumo Valdovė

 

Recorded and mixed at Skro studio

from 29th March to 10th April '94 a.s.

Demo Mastabos Dvelksmas is dedicated to oddess of war Sochmet

 

Ozirio Adventas

Tu, kurs mėgsti mėnulį naktį,

Garbinti

Savy tamsos blogį

Ten, kur kiekvieną...

Kiekvieną naktį košmaras

Tai šviesos maišto pabaiga

Adventas Ozirio

Pradžia Šėtono judesio

Tai nėra letargo sapnas

Nebus melo inicialas

Setas čia karalius

Ozirio sukapoti gabalai

Susigėrė žemėj kaip lietaus lašai

Ir tamsa jo ryto saulei

Dulkėtas jo ten sostas laukia.

 

Sidabrinis Šauksmas

Mano šalti šikšnosparniai

Užtraukia dangų prietemos skraiste

Ir neapykantos dievai

Mėnulio link nuties man kelią

Sidabrinis šauksmas ir dulkina šviesa

Sujungs mano mirtis

Ir suteiks man sielos išrišimą

Bet grįš ji tik viena

Sarkofagai ir mastabos priims ją tik kai bus naktis.

Nuo šio laiko tamsa praniks

Ir nesugers jos (šviesos spinduliai).

 

Kraujo Jūra

Nužudęs savo sielą

Išvydau kraujo jūrą

Ir širdis, kurią varnas ėda

Nebebus mana

Ta jūra užpylė

Visą šaltą Egipto žemę

Ir ji manęs nenuvylė

Nes purslai žmones veda

Kančios labirintu

Ir ten jų aštrūs dantys dreba

Lūpos mirksta

...Mano kraujo jūroj

Čia jie plaus savo kalavijus

Ir sukurs šalčio žemę

Svetur atgijus

Turėsim...

 

Skausmingos Vizijos

Aš karsto ženklas – faraono Tutanchamono

Savęs aš nematau, bet matau skausmingas vizijas

Daug mačiau praeities ir savo dangčio uždarymą,

Prislėgtą valdovo sielą, Izidę mano skausmo raganą,

Kerus, stebuklingą raudojimą, Ozirio kraują,

Seto aštrų kalaviją ir jo pradžią blogiui ir tamsybei

Piešk ant mano karsto dangčio bedieviškus menus

Ir aš matysiu jėgą tavo akyse.

Mano senojoj karalystėj prisiminsim ritualus

Pjauk gilias žaizdas per bjaurią...

Horo odą ir pakviesk mylimuosius magus  

Apmarinti jį žvilgsniu,

Nes jo kraujas taps mėgiamu vynu

...Išimkit jo saulėtą sielą –

Tai bus kerštas už Setą.

Ir varnas giedos paskutinę giesmę.

Ir saulėtoj kaktoj sunksis žaizda.

Nes Horui uždėta spygliuota viela

Vėl kapų mėnulis jaus stiprią galią

Kai mėnulio žvilgsnis sieks

Atvert tavo sielos vartus

Seto rankos griebs...

Apsės ir išplėš...

Nes ta prie pragaro sienų Chefrenai,

Laukia Tavęs, kad galėtum pagirti!

Tu Mire, reiks žudyti.

Žmoną, vaikus, tarnus, su tavo ponu…

 

Miške

Virš girių šviesa paslaptinga

Pilnaties palikta

Išsiropščia iš po šviesos tamsa

Vidurnakčio erdvėje

Chaosas – balta dvasia

Antai kokia aukšta šakų galia

Naktį – siela viena

Kaip tylus tamsos alsavimas šalia

Vis ieškau medžio panašaus į save.

Šešėliai iš tamsos į tamsą šliaužia

Ir mūsų kūnus nešasi savy

Mirties joms simfoniją graudžią

Giedos dar keli medžiai

Ir purvinoj žiemos rudens mirty

Skaudžioj lyg kraujas žara

Miškai tartum vėliava

Jų kvapą neša iškėlę...

Virš girių šviesa paslaptinga

Pilnaties palikta

Išsiropščia iš po šviesos tamsa

Vidurnakčio erdvėje

Chaosas - balta dvasia

 

. . .